Nuo birželio 14 d. Rusijoje vykstantis 2018 m. pasaulio futbolo čempionatas įsibėgėja, per daugybę rungtynių pelnyta daugybė klasikinių įvarčių. Tačiau kalbant apie pasaulio čempionato kamuolį, sunku įsivaizduoti, kaip jį galima susiūti. Tiesą sakant, futbolas ne tik visada yra apvalus, bet ir visada pasižymėjo įvairiomis formomis, kurios tęsiasi iki pat 85 metų pasaulio čempionato istorijos.
Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje futbolo kamuolys buvo gaminamas iš odos, kurią rankomis siūdavo kvalifikuoti darbininkai. Dėl šios priežasties kamuolys šiuo metu nėra apvalus ir jame visada būna duobių.
1986 m. Meksikoje vykusiame pasaulio futbolo čempionate FIFA pirmą kartą kaip išorinį kamuolį panaudojo visiškai sintetinį. Dėl technologinės pažangos dizaineris pritaikė naują odos siuvimo metodą, kuris, palyginti su ankstesniu specialiu kamuoliu, sumažina odinių dalių skaičių šiame specialiame kamuolyje. Anksčiau futbolo kamuolius rankomis siuvo kvalifikuoti darbuotojai, todėl kamuolys tapo gremėzdiškesnis, o dėl per didelių tarpų tarp odos dalių visa sfera nebuvo pakankamai apvali.
2006 m. Vokietijoje vykusiame pasaulio futbolo čempionate „Adidas“ visiškai atsisakė rankinio siuvimo metodo ir pasirinko pažangų terminį klijavimą, kad sumažintų sferos paviršiaus nelygumus, atsiradusius dėl odos siūlių.
Lazeriu dygsniuotas futbolo kamuolys – tai vientisas, termiškai sujungtas kamuolys. Šis šedevras prilygsta Brazilijos pasaulio futbolo čempionato sambos šlovei! Termiškai sujungtas futbolo kamuolys turi akivaizdžių pranašumų, palyginti su rankiniu ir mašininiu būdu dygsniuotu futbolo kamuoliu: optimizuojama sferinė struktūra, visiškai išlaikoma sferinė forma smūgio metu, o tai padeda padidinti stiprumą ir tikslumą; naujoviška lopymo technika pašalina sferinius nelygumus ir padaro sferą idealiai apvalią ir tikslesnę. Terminio sujungimo technologija leidžia kamuolio detalėms vientisai suartėti, suteikdama kamuoliui visiškai lygų ir ištisinį sferinį paviršių. Tačiau ši technologija šiuo metu dar nėra labai išvystyta, ir kartais termiškai sujungti blokeliai įtrūksta arba nukrenta.
2005 m. rugpjūčio 3 d. britų mokslininkai sėkmingai pasiuvo marškinius, naudodami lazerį vietoj rankdarbių. Šis novatoriškas iššūkis kelia naujų iššūkių tradicinei drabužių pramonei. Ši inovatyvi technologija yra Kembridžo suvirinimo technologijos instituto Jungtinėje Karalystėje šedevras. Mokslininkai pirmiausia užtepa skysčio sluoksnį, kuris sugeria infraraudonuosius spindulius, ant tos vietos, kur reikia siūti marškinius, o tada sudeda kraštus taip, kad skystis būtų tarp dviejų siuvamų drabužių sluoksnių. Tada persidengianti dalis apšvitinama mažos energijos infraraudonųjų spindulių lazeriu, o cheminis skystis kaitinamas, kad šiek tiek ištirptų medžiaga ir suvirintų siuvamą dalį. Šios technologijos naudojimas įvairių tipų drabužiams suvirinti yra labai patvarus, netgi patvaresnis nei kariniai drabužiai, ir tinka vilnoniams drabužiams, kvėpuojantiems drabužiams ir net populiariausiems elastiniams drabužiams. Ši technika ypač naudinga siuvant vandeniui atsparius drabužius, nes dabar tokių drabužių siuvimui reikalinga sąsajos hidroizoliacija, tačiau lazerinio siuvimo metu sąsaja po siuvimo tampa varvanti. Mokslininkai teigė, kad technologija bus toliau tobulinama, kad lazeriai būtų taikomi visiškai automatizuotame drabužių versle.
Kinija yra tekstilės ir drabužių pramonės „gamybos galia“. Norėdamos įveikti augimo režimo kliūtis, pagerinti tarptautinį konkurencingumą ir padidinti pelno maržą, tekstilės ir drabužių įmonės turi paspartinti pramonės struktūros koregavimą, didinti investicijas į mokslą ir technologijas, tobulinti drabužių gamybos įrangą, diegti naujas technologijas ir metodus, didinti produktų pridėtinę vertę ir technologijų turinį.
Lazerinių technologijų taikymas tekstilės ir drabužių pramonėje parodė įmonėms kelią pagerinti gamybos efektyvumą, padidinti produktų pridėtinę vertę, keisti augimo modelį, optimizuoti gamybos procesus, koreguoti pramonės struktūrą ir transformuotis iš darbo jėgos imlios į technologiškai imlią. Kaip drabužių pramonės grandinės pradinė pramonė, lazerinės technologijos yra atsakingos už pramonės pažangą ir atlieka svarbų vaidmenį ją skatinant. Manoma, kad ateityje jos vaidins vis svarbesnį vaidmenį koreguojant pramonės struktūrą. Šiuo metu lazerių taikymas tekstilės pramonėje palaipsniui pasiekė brandos etapą. Sparčiai taikant lazerinio apdorojimo technologiją, lazerinių staklių gamybos reikalavimai palaipsniui didėjo. Kadangi lazerinio pjovimo staklės ir lazerinio graviravimo staklės turi neprilygstamų pranašumų apdorojimo efektyvumo, produktų kokybės, gamybos sąnaudų ir sąnaudų bei produkcijos santykio srityse, numatoma, kad artimiausiu metu lazerių taikymo technologijos tekstilės ir drabužių pramonėje sužibės dar ryškiau.